Šiandien vyko svarbiausia Vilniaus arkivyskupijos Carito metinė šventė „Atpažinti gėrį ir grožį“. „Viešpats nori, kad ne tik figmedžiai duotų vaisių, bet ir mes“, – šv. Mišiose kalbėjo arkivyskupas Gintaras Grušas. Būtent geruose darbuose buvo ieškoma gėrio ir grožio renginio metu.
Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje. Po šv. Mišių šventės svečiai keliavo ieškoti gėrio ir grožio į Taikomosios dailės ir dizaino muziejų. Istorija kvepiančiame, XVI a. menančiame pastate šių dienų grožį atrasti kvietė Vilniaus arkivyskupijos Carito direktorė Audronė Kairienė. Ji dalinosi įspūdžiais iš Tarptautinės Carito asamblėjos ir papasakojo su kokiais sunkumais susiduria kitų šalių Carito organizacija.
Okeanijos salos pasmerktos išnykti po 20 m., nes vandens lygis nuolat kyla, Kenija 2 m. neturi kritulių, todėl kai kurių šalių Caritas stato vandens rezervuarus, kad žmonės galėtų išgyventi. Pasaulyje jau netrūksta ekologinių pabėgėlių.
Lietuvoje stiprų įspaudą paliko karas Ukrainoje. A. Kairienė džiaugėsi, kad sėkmingai klesti „Šeimų draugystės“ programa, pelniusi inovatyvų Europos Sąjungos apdovanojimą. Tai programa, kurioje susidraugauja lietuvių šeimos su Ukrainos žmonėmis, pabėgusiais nuo karo. Taip pat Vilniaus arkivyskupijos Caritas pasipildė tūkstančiais savanorių.
„Kur tas gėris ir grožis? Gėrį ir grožį reikėtų matyti paprastuose dalykuose. Kurių mes nematome ir nepastebime. Galbūt geriausias to pavyzdys Jėzus Kristus ant kryžiaus – iškankintas, nusiminęs, bet jis vis tiek visus mylėjo. Meilė, kurią galime rodyti žmonėms, teikdami pagalbą kitiems, tai yra tikrasis gėris ir grožis. Šv. Dvasia padeda kurti ir pakelti visus sunkumus”, – baigdama pranešimą kalbėjo Vilniaus arkivyskupijos Carito vadovė.
Arkivyskupas Gintaras Grušas dėmesį kreipė į svarbią Carito misiją, ruošiantis 2026 m. birželį įvyksiančiam Gailestingumo kongresui Vilniuje: „Gailestingumas ne scenų statymas. Kad Vilnius iš tikrųjų taptų gailestingumo miestu, Carito veikla taps labai svarbi.“
Arkivyskupas pateikė klasikinį gailestingumo pavyzdį, koks turėtų būti kiekvienas krikščionis – samarietis, kuris nenusigręžia nuo to, kuriam skauda. Ganytojas, atsižvelgdamas į vykstančias negeroves Katalikų Bažnyčioje, drąsino neišsigąsti: „Kartais sunku daryti gerus darbus, kai mums patiems skauda, kartais reikia peržengti save. Svarbu parodyti gailestingumą ir nukentėjusiam, ir tam, kuris padarė nusikaltimą.“
Taip pat G. Grušas kvietė iki Gailestingumo kongreso apvalyti savo širdis ir vyskupiją, atsinaujinti gailestingume: „Atnaujinkime vyskupijos veidą.“
Grožio atradimai tęsėsi muzikos skambesyje. Kontrabosų kvarteto „BASS_4“ koncertas priminė, kaip didingai skamba gėris. Atgaivinti muzikos, dalyviai klausėsi diskusijos „Gėris ir grožis bendruomeniniame veikime“, kurią moderavo Vilniaus arkivyskupijos Carito komunikacijos koordinatorė Ernesta Karnilaitė.
Popiežiškojo Šventojo Tomo Akviniečio universiteto socialinių mokslų doktorantė Elena Šiaudvytienė pabrėžė vilties svarbą: „Pakanka vieno gero žmogaus, kad atgimtų viltis.“ Vilniaus šv. Jono Pauliaus II parapijos klebonas kun. Žydrius Kuzinas teigė, kad viskas prasideda nuo santykio. Vilniaus arkivyskupijos Carito savanorių koordinatorė Agnė Pečiokaitė kalbėjo apie baimę ir svarbą įsipareigoti bei savanorių entuziazmą. Mediacijos centro „In Pace“ vadovė Ūla Dusevičienė pasakojo apie sužeistus žmonės, apsilankančius centre.
Baigiamąjį žodį tarė Vilniaus arkivyskupijos Carito kapelionas kun. mons. Žydrūnas Vabuolas, kuris padėkojo Carito bendradarbiams už gėrį ir grožį.
Po kalbų ir diskusijos svečiai, išsiilgę pagrindinio švenčių gėrio atributo – vaišių ir bendrystės, galėjo nerti į gastronominio ir bendravimo gėrio atradimus.