„Be artumo žodis lieka be kūno“, – popiežius Pranciškus. Kiek daug 2018 m. Vilniaus arkivyskupijos Carito erdvėse įvyko susitikimų su žmonėmis, ieškančiais pagalbos: drabužių, pietų, lovos, išklausymo, supratimo, paguodos, priėmimo, draugystės, buvimo šalia… Kiek daug įdėta pastangų priimti varge esantįjį tokį, koks jis yra, ten, kur jis yra, išsaugojant jo orumą, padedant sugrįžti į visuomenę ar drauge keliaujant link susitikimo su Dievu… Neįmanoma visko įsprausti į skaičius ir žodžius.

Dėkoju kiekvienam Vilniaus arkivyskupijos Carito darbuotojui ir savanoriui, pasilenkusiam prie žmogaus vargo ir dovanojusiam savo žvilgsnį, laiką, jautrumą, rūpestį… Dėkoju kiekvienam partneriui ir rėmėjui, pasitikėjusiam ir tikinčiam nešama Carito Gerąja Žinia vargstantiesiems.

Mieli šios ataskaitos skaitytojai – Vilniaus arkivyskupijos Carito bendruomene, esami ir būsimi socialinės pagalbos teikimo bendradarbiai ir partneriai, dėkoju už kartu praeitus 2017-uosius metus ir tikiu, jog Caritas jūsų dėka vis plačiau bus atpažįstamas mūsų visuomenėje kaip meilės ženklas.

Kiekvienas šios ataskaitos faktas – tai konkretus veiklios meilės liudijimas. Meilės, kuri keičia mūsų gyvenimus: padeda pakilti iš skurdo ir atskirties kančios, padeda patirti pasidalijimo ir bendrystės džiaugsmą.

Kiekvienas iš daugiau nei trylikos tūkstančių žmonių, sulaukusių pagalbos Carite, tapo Dievo meilės dovana kiekvienam šią pagalbą suteikusiam darbuotojui, savanoriui, rėmėjui. O rėmėjų sutelktos lėšos, darbuotojų ir savanorių paskirtas laikas, profesionalus darbas ir dėmesys tapo broliškos meilės dovana kiekvienam, kuris atėjo į Caritą išgyvendamas benamystę, nepriteklių, artimųjų atstūmimą, išvarymą iš tėvynės, žalingas priklausomybes.

Sakydamas „Jūs esate pasaulio šviesa“, Jėzus nurodo kiekvieno iš mūsų pašaukimą. Jėzus yra pasaulio šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų. Jis yra kaip saulė, kuri šviečia visai žemei. Mes patys negalime nušviesti visos žemės, tačiau galime ir privalome šviesti savo namuose, kaimynystėje ir aplinkoje. Ką reiškia būti šviesa? Šviesa padeda geriau matyti dalykus, atskirti, kas yra kas. Šviesa teikia saugumą. Galiausiai, šviesa neša džiaugsmą.

Jūs, Caritas žmonės, kasdien einate į misiją ir gailestingumo darbais nešate šviesą ten, kur tamsu, ir patys esate druska, kur taip jos trūksta. Meldžiu Dievą Jums stiprybės, kantrybės ir išminties, kad šviesa ir druska pasiektų tuos žmones, kuriems jų labiausiai reikia. Popiežius Pranciškus sako: „Tikras misionierius, niekada nepaliaujantis būti mokiniu, žino, kad Jėzus eina kartu su juo, kalba kartu su juo, kvėpuoja ir dirba kartu su juo. Jaučia, kad gyvas Jėzus yra su juo visoje misionieriškoje veikloje“.

Prisimindamas praėjusius metus pirmiausia dėkoju už daugybę progų būti ir veikti kartu. Ypatingai dėkoju visiems jums, kurie vienaip ar kitaip prisidėjote prie kasdienių pagalbos darbų.

Jau keli dešimtmečiai savo veikloje sutinkame žmones, atsidūrusius gyvenimo paribiuose. Dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, dėl priimtų netinkamų sprendimų, dėl to, kad sudėtingu laiku tiesiog neatsirado kito žmogaus, į kurį būtų galima atsiremti.

Iš patirties žinome, kad labiausiai žmogui padeda ne finansinė parama, ne daiktai, ne lengvatos, netgi ne naujos žinios ar įgūdžiai. Labiausiai žmogui padeda kiti žmonės. Jų siūloma draugystė, palaikymas, palydėjimas bei kuriamas artimų ryšių tinklas. Mūsų dovanojamas laikas bei galimybė į mus atsiremti yra tai, kas atkuria asmens vertingumą, iš tiesų keičia gyvenimą bei padeda jį kurti iš naujo. Tam, kad nebūtume atskirtyje, mums labiausiai reikia santykių ir bendrystės su kitais žmonėmis.