Sesuo Albina Pajarskaitė: „Ne aš įkūriau Caritą. Tai padarė Aukščiausiasis“

„Pasirašiau planelį ir išvažiavau į Kaišiadoris pas Jo Eminenciją kardinolą Vincentą Sladkevičių, – paprašyta prisiminti tekstą, sutalpintą ir du A4 formato lapus, sesuo Albina pažėrė greitakalbe: – Pirmuoju punktu žymėjau šeimą ir jos problemas, antruoju – vaikų ir jaunimo auklėjimą, trečiuoju – tautos bendrystės reikalus, paskiausiai – skurdo mažinimą.“ Perskaitęs planą ir darsyk išgirdęs sesers argumentus, kodėl vertėtų prikelti nuo 1926-ųjų Nepriklausomoje Lietuvoje veikusį, 1940-aisiais prislopintą Caritą, V. Sladkevičius seserį paklupdė ant žemės ir ją palaimino. Į Kauną su džiugia žinia pas likusias vargdienių seseris Albina tądien skrido tarsi ant sparnų.

Mama Liudmila: džiaugsmas kasdien vis geriau pažinti savo vaiką

Šiemet gegužės pirmasis sekmadienis pašnekovei Liudmilai buvo ypatingas – šią dieną šventė kaip mama.  Kol bendravome su mama Liudmila, gyvenančia Vilniaus arkivyskupijos Carito Motinos ir vaiko namuose, šalia mūsų aplinką tyrinėjo vienuolikos mėnesių sūnelis Artiomas, primindamas, kad jam irgi norisi dėmesio, kad nori žaisti. Tad kalbinu jauną mamą apie mamystės tarnystę, apie gyvenimą Motinos ir vaiko namuose, apie svajones…

Palaikymas stiprina

Susipažinkime su ALEKSANDRU ir SERGEJUMI, jiems vos daugiau nei 20 metų. Vilniaus arkivyskupijos Carito Alternatyvaus mokymosi centrą jaunimui jie atrado prieš 5–7 metus. Į centrą atkeliauja jaunuoliai, kurie, kaip sako centro vadovas, yra „iškritę“ iš švietimo sistemos, o darbinių įgūdžių dar neturi. Jaunuoliai čia mokosi kurti savarankišką gyvenimą, o tai nėra paprasta. Kelionė vienam tikrai atrodo neįveikiama, tad vaikinai dalijasi broliško gyvenimo kartu iššūkiais ir laimėjimais.