Valios pastangomis turėsime padėti tiek, kiek bus reikalinga

Naujai prie Vilniaus arkivyskupijos Carito prisijungusios savanorės – Božena Anuškevič ir Jurgita Maciulevičienė – dalinasi savo patirtimi ir apmąstymais apie tikėjimą, viltį bei meilę negandų dienomis: ar kritiniu metu ši triada nebegalioja, ar priešingai, yra mūsų realizuojama?

SKAITYTI DAUGIAU

Savanorė Evelina Petrusevičienė: ,,Tikiuosi, kad nepavargsime padėti‘‘

Kai pradėjau savanoriauti, atrodė, kad bus skausmingų patirčių, sunkių, graudinančių istorijų. Tačiau Ukrainos žmonės priima pagalbą, jaučiasi labai dėkingi. Būtent tai ir graudina – mūsų žmonių gerumas bei nukentėjusių dėkingumas. Tai besąlygiška pagalba ir ukrainiečiai tai jaučia. Patirtis bendraujant su atvykusiais bei mūsų savanoriais parodė, kad tarp jų yra nuostabių žmonių – atvykę nuo pirmųjų dienų kabinasi į darbus, stengiasi daryti tai, ką gali čia ir dabar.

SKAITYTI DAUGIAU

Sesuo Albina Pajarskaitė: „Ne aš įkūriau Caritą. Tai padarė Aukščiausiasis“

„Pasirašiau planelį ir išvažiavau į Kaišiadoris pas Jo Eminenciją kardinolą Vincentą Sladkevičių, – paprašyta prisiminti tekstą, sutalpintą ir du A4 formato lapus, sesuo Albina pažėrė greitakalbe: – Pirmuoju punktu žymėjau šeimą ir jos problemas, antruoju – vaikų ir jaunimo auklėjimą, trečiuoju – tautos bendrystės reikalus, paskiausiai – skurdo mažinimą.“ Perskaitęs planą ir darsyk išgirdęs sesers argumentus, kodėl vertėtų prikelti nuo 1926-ųjų Nepriklausomoje Lietuvoje veikusį, 1940-aisiais prislopintą Caritą, V. Sladkevičius seserį paklupdė ant žemės ir ją palaimino. Į Kauną su džiugia žinia pas likusias vargdienių seseris Albina tądien skrido tarsi ant sparnų.

SKAITYTI DAUGIAU