Gruodžio 15 d. paminėtas Vilniaus arkivyskupijos Carito mediacijos centro „In pace“ pirmasis gimtadienis sukvietė šventės svečius reikšmingoms diskusijoms. Mediacijos centro komanda padeda žmonėms tinkamai ir sąmoningai reaguoti įvairiose konfliktinėse situacijose. Vienas iš svarbiausių centro uždavinių – padėti šeimoms, naviguojančioms skaudžius ir komplikuotus skyrybų procesus, atsigręžti į vaiko poreikius.
Pernelyg dažnai skyrybų procesą pradėję tėvai, svarbiausi žmonės vaiko gyvenime, nebesugeba priimti bendrų sprendimų ir įsitraukia į tarpusavio kovą dėl nuoskaudų, dėl turto, dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Galiausiai tėvų kova persikelia į aktyvų karo lauką, į procesą įsitraukiant teisėjams, institucijoms, advokatams. Kyla klausimas, ar kas nors toje kovoje atstovauja vaiką? Ar atstovaujami tik suaugę?
„Domus Maria“ viešbutyje susirinkę teisės, advokatūros, vaiko teisių apsaugos ir mediacijos specialistai diskutavo tema „Vaiko poreikiais grįstas bendravimo tvarkos užtikrinimas: kas nutiko, kad apie tai kalbame?“.
Diskusijos pradžioje Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Jan Maciejevski pasidalino bendravimo tvarkos nustatymo iššūkiais. Anot jo, teisme neįmanoma nustatyti tobulos bendravimo tvarkos: „Vaikui reikia lankstumo – kad tėvai būtų pakankamai pasiekiami bet kokiu laiku. Bendravimo tvarka padeda išspręsti teisinį ginčą tarp tėvų, bet vaiko atžvilgiu ji visada yra ribojanti. Vaikai, ypač maži, yra minimaliai įtraukiami į šį procesą, juos atstovauja tėvai.“ Teisėjas pasidžiaugė, kad visgi didžioji dalis skyrium gyvenančių tėvų sugeba susitarti dėl bendravimo su vaiku be išorinių institucijų įsikišimo.
Santuokos nutraukimo procesus iš advokatų pusės pakomentavo Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis. Jo teigimu, teismo procesuose vaiko poreikiai retai kada išklausomi: „Civilinių bylų per metus Lietuvos teismuose yra užvedama 150 000. Vaikas tame skaičiuje taip pat egzistuoja. Advokatų misija dviguba: pirmiausia išgirsti savo klientą ir jo lūkestį perteikti teismui. Paradoksalu, kad vaiko norų nėra kam išklausyti.“ Pasak M. Kukaičio, pastaruoju metu požiūris į vaiko interesus teisme palengva keičiasi: „Nuo Naujų metų tikimės pokyčio – specialių mokymų, kaip suteikti daug daugiau dėmesio vaikui iš advokato pusės. Reikia labai aiškiai visuomenei transliuoti: vaikas yra, ir jo teisės yra gal net svarbesnės, nes jis kuria ateitį. O teismas dalina praeitį.“
Mediacijos centro „In pace“ vadovė Ūla Dusevičienė pasakojo apie žmones ištinkančią realybę, kai bendravimo tvarka jau nustatyta. „Žmogui yra be galo sunku, suiro santuoka, suiro jo iliuzinė svajonė. Deja, labai dažna realybė tokia: „Man duos namą – aš duosiu vaiką“. Santuokos nutraukimo procese labai sunku atskirti turtinius klausimus ir vaiko klausimus, jie susipina. Turime judėti link šitų klausimų sprendimo, padėti žmonėms juo atsijoti.“ Moteris pabrėžė, kad dialogas su kitų institucijų atstovais yra būtinybė, siekiant apsaugoti vaiko interesus: „Darosi vis aiškiau, kad reikia kompleksiškai žiūrėti į santuokos procesą ir ypač vaiko poreikius. Tik kompleksiškumas gali padėti pamatyti vaiką – kitaip matysime tik mamos arba tėčio interesus. Tačiau kartu mes galime padėti žmonėms susitvarkyti, grąžinti atsakomybę ir apsaugoti vaiką.“
Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius pritarė, kad itin svarbu, jog institucijos veiktų išvien. Pasak jo, skyrybos tiek tėvams, tiek vaikams yra trauminė patirtis, prilygstanti artimo žmogaus netekčiai. Vaikų teisių specialistas apgailestavo: „Tenka pripažinti, kad skyrybų procesai yra ilgi, ir labai supriešinantys. Kai šeima keliauja per mūsų visų rankas – vaiko teisių, teismų, mediacijos, – šiame procese vaikas dar papildomai traumuojamas. Labai svarbu, kad visas algoritmas eitų į susitarimą, atsigręžimą į vaiką: vaikas yra, į jo poreikius būtina atsižvelgti.“
Diskusijos pabaigoje Mediacijos centro „In pace“ vadovė Ūla Dusevičienė palinkėjo savo komandai, o taip pat teismo, advokatūros ir vaiko teisių apsaugos specialistams ir toliau likti valstybės atstovais, kuriems rūpi visos šeimos gerovė.
Renginys užsibaigė šventinėmis vaišėmis, grojant gyvai instrumentinei muzikai. Tarp šventės svečių sveikinimo ir palaikymo žodžius tarė arkivyskupas Gintaras Grušas, Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė, Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė, Seimo narys Linas Kukuraitis, taip pat dalyvavo Mykolo Romerio universiteto mediatorė prof. Agnė Tvaronavičienė bei teisėjai iš įvairių Lietuvos miestų.
Mediacijos centre „In pace“ teikiamos šeimos, santykių mediacijos, orientuotos į pagarbų ir bendradarbiavimu paremtą konfliktų sprendimą. Išsiskyrusioms poroms centras siūlo tarpininkavimo paslaugą, vaiko poreikiais grįstą bendravimo tvarkos užtikrinimą. Tėvams konfliktiškuose santykiuose teikiama pagalba perduoti vaiką vienas kitam, atkurti ar sustiprinti ryšį su vaiku.
Per pirmuosius Mediacijos centro „In pace“ gyvavimo metus mediatoriai suteikė pagalbą 616 žmonių, socialiniai darbuotojai ir psichologai suteikė individualias konsultacijas 625 asmenims, grupiniuose užsiėmimuose dalyvavo 430 žmonių. Vilniaus arkivyskupijos Carito mediacijos centras „In pace“ įsikūręs Vilniuje, Kalvarijų g. 39.