Straipsnis publikuotas iš bernardinai.lt
2023-05-16
Motinystė – viena iš didžiausių gyvenimo dovanų, galinti tapti viena iš sunkiausių gyvenimo patirčių. Kartais gyvenimo aplinkybės panardina į krizių vandenyną, kartais patys pasirenkame būti krizėje, siekdami tobulumo. Vilniaus arkivyskupijos Carito Motinos ir vaiko namų psichologė Milda Lukauskienė pasidalino patarimais, kaip išgyventi sunkumų akivaizdoje, o šių namų gyventoja Ilveta paliudijo apie pagalbos galią.
Krizėje mylimas ir saugus
Motinos ir vaiko namų psichologė Milda Lukauskienė pasakoja, kad į šiuos namus atvyksta mamos, kurios yra liepto gale. Šie namai tarsi paskutinė galimybė, kad iš jų nebūtų atimtas vaikas. Todėl normalu, kad čia atvykusios moterys patiria visą puokštę jausmų ir emocijų: neigimas, pyktis, neviltis, baimė, kaltė, nepasitenkinimas. Kartais mamos atkeliauja iš geresnių butų ar namų ir turi prisitaikyti prie kuklesnio gyvenimo, telpančio į vieną kambariuką. Vis dėlto, bet kuri mama, susidūrusi su sunkumais, net negresiant vaiko atėmimui, išgyvena tokias pačias emocijas.
Ką daryti, kad vaikas, nepaisant mamos psichologinės būklės, jaustųsi mylimas ir saugus? Milda sako, kad vaikas negali nepastebėti mamos jausmų: „Mūsų mamos dėl vaikų yra pasiruošusios kęsti nepatogumus, todėl jos čia ir atvyksta. Vaikai, žinoma, mato mamų būseną, net kūdikiai labai jaučia mamos emocijas. Kūdikių neramus elgesys gali būti mamos psichologinės būklės išdava, atspindys.“
Mama krizėje. Ksenia Chernaya nuotrauka iš Pexels.com
Panašiai yra su vyresnio amžiaus vaikais. Psichologė sako, kad nėra blogo vaiko elgesio, yra tik neatliepti vaiko poreikiai, kuriuos jis bando patenkinti, ieškodamas įvairių kelių. Taigi, jeigu vaiko elgesys netenkina, problemos reikėtų ieškoti ne pačiame vaike, bet tėvuose: „Šių namų žaidimų kambaryje yra citata, kad namai ten, kur mama. Jeigu susitvarkai savo savijautą, vaikas bus laimingas.“ Tėvai turėtų pradėti nuo savęs, kreiptis pagalbos pirmiausiai dėl savęs. Psichologė pastebi, kad į Motinos ir vaiko namus atvykę vaikai atsigauna, kai mamos psichologinė būklė pagerėja, nepaisant to, kad anksčiau galbūt gyveno geresniame būste ir su abiem tėvais.
Be jokios abejonės, atliepti vaiko poreikius labai sunku. Psichologė ragina ieškoti pagalbos išorėje: „Lietuvoje niekas nesiūlo kūdikių priežiūros paslaugų. Bet labai svarbu ieškoti pagalbos ir nelikti vienai. Kas ieško, tas randa. Išeitis visada yra.“
Visos krizės įveikiamos
Prašyti pagalbos išdrįso Motinos ir vaiko namų gyventoja Ilveta. Šiandien ji šypsosi, nes ką tik gavo darbą! Tačiau iki šios dienos jauna moteris turėjo pereiti dykumas. Girtaujanti mama, globėjai, vaikų globos namai. 17-os, pati tapusi mama, susidūrė su aplinkinių patyčiomis, smerkimu ir atstūmimu. Tačiau mergina tvirtai žinojo, kad gimdys ir stengsis savo vaikui duoti viską, ką gali geriausio.
Jaunai mamai padėjo vaiko ir motinos globos namai. Vėliau moteris nusprendė tęsti gyvenimą užsienyje: „Išvykau į Angliją, ten turėjau draugą. Jis man padėjo penkis mėnesius, tačiau greitai tapau vieniša mama. Buvo labai sunku, reikėjo dirbti ir vienai rūpintis vaiku svetimoje šalyje. Turėjau depresijos epizodų.“
Motinystė. Kindel Media nuotrauka iš Pexels.com
Nusprendusi, kad nori grįžti į Lietuvą, Ilveta suprato, kad nieko neturi, todėl kreipėsi pagalbos į vaiko teisių tarnybą. Ji svajojo patekti į Motinos ir vaiko namus, žinodama, kad čia galėtų gauti reikiamų įgūdžių tolimesniam gyvenimui.
Ilveta sako, kad jos ir vaiko gyvenimas kardinaliai pasikeitė, kai apsigyveno šiuose namuose: vaikas gavo vietą darželyje, ji gavo darbą ir planuoja netolimoje ateityje išsinuomoti butą. Šių namų darbuotojų dėka moteris pradėjo kurti gyvenimą nuo nulio. Ilveta prisipažįsta, kad kartais jaučiasi bloga mama, tačiau psichologė ir kitos mamos padeda suprasti, kad nereikia siekti tobulumo.
Moteris užtikrina, kad nėra tokios situacijos, kurioje negalėtum rasti išeities: „Tikrai visada gali išsikapstyti, svarbu nepasiduoti neigiamoms mintims ir žiūrėti į priekį, ieškoti tikslo ir nebijoti prašyti pagalbos.“
Nepakankama mama
Mamos susiduria su nepakankamos mamos „sindromu“, kai nuolat jaučiasi nusivylusios savimi, blogos mamos. Psichologė įvardina, kokia mama reikėtų būti: „Pakankamai gera mama. Tobulų mamų nebūna. Šiuose namuose dažnai mamos būna save nukryžiavusios. Suprantu kiekvienos mamos norą padaryti viską dėl savo vaiko kuo geriau. Reikia save padrąsinti, kad galiu kažką padaryti rytoj, ko šiandien galbūt nepadariau. Vaikui nereikia tobulos mamos, jam reikia pakankamai geros mamos. Svarbu, kad mama pati jaustųsi gerai.“
Milda Lukauskienė atskleidė tobulų tėvų siekiamybės žalą vaikams: „Jeigu vaikas mato tik tobulus, super tėvelius, vaikui būna labai sunku, nes jis nėra tobulas vaikas. Vaikui sveika matyti netobulus, nuodėmingus, klystančius tėvus. Matyti, kaip jie elgiasi, reaguoja tam tikrose situacijose. Kaip elgtis, kai negaunu ko noriu, o kaip reaguoti, kai negaliu pailsėti, kai nepasisekė, kai pykstu ar bijau ir pan.“
Motinystės džiaugsmai. Vlada Karpovich nuotrauka iš Pexels.com
Tobulybės siekis kartais paslepia tėvų emocijas, bet psichologė kritikuoja tokį tėvų elgesio modelį: „Negalima nuo vaikų slėpti emocijų. Tuomet vaikas išmoks slėpti savo emocijas. Tai nėra gerai. Reikia galvoti ne kaip daryti, kad vaikas nepamatytų blogų emocijų, bet kaip reikšti emocijas. Svarbu darbas su savimi ir emocijų raiška. Panaudoti savo emocijas vaiko augimui. Jokiu būdu neslėpkite emocijų. Jos turi būti legalizuotos.“. Milda priduria, kad vaiką auginame, mokydami savo pavyzdžiu. Todėl ne tik nereikia slėpti nuo vaiko emocijų, bet ir galbūt paaiškinti, kas vyksta.
Kartais motinystė virsta drama. Specialistė pasakoja, kad tapimas motina sukelia didžiulį perversmą tiek moters kūne, tiek psichologijoje: „Jeigu tai pirmas vaikelis, nereikia ir depresijos. Mama patenka į siurrealistinę situaciją. Tai normali emocija. Mamos kartais mėnesius jaukinasi savo naują savastį, kad ji nebe mergina, o mama. Mama 9 mėnesius ruošiasi, kūnas keičiasi, bet vis tiek, kol negimsta vaikas, mamai sunku suvokti naują savastį. Kūdikis tarsi mažas ateiviukas, mažiukas, susiraukšlėjęs, nežinai, ką daryti. Mamos iš euforijos greitai pamiršta gimdymo sunkumus, tačiau kyla daug kitų iššūkių. Nereikia norėti būti iškart tobula mama. Tai yra procesas, kol susipažįsti su vaiku. Juk reikia laiko susipažinti, pažinti vaiką.“
Tėvams reikia laiko susivokti, ką reiškia būti atsakingam už kitą žmogų. Psichologė įvardina didžiausias motinystės rizikas: „Vaikas labai daug reikalauja. Kūdikis būna pripratęs įsčiose būti nešiojamas kiaurą parą, todėl ir gimęs norėtų būti nuolat nešiojamas, tačiau tai nėra įmanoma. Tas žmogus, kuris prižiūri kūdikį, bus nuolat pavargęs. Kai trūksta miego, esi nuolatinėje parengtyje, kad tavęs bet kada gali prireikti, o vaiko verksmas kelia emocinį nerimą, nes kažkoks kūdikio poreikis nepatenkintas. Tada labai sunku psichologiškai, žmogus tampa labiau pažeidžiamas. Jeigu moteris nebenori gyventi, privalo kreiptis pagalbos. Jeigu artimieji įtaria, kad mamai pogimdyminė depresija, nedelsiant reikia ieškoti specialistų pagalbos, nepalikti mamos vienos.“
Motinystė. Taryn Elliott nuotrauka iš Pexels.com
Galiausiai mamos privalo atrasti laiko sau. Nevirsti kankinėmis dėl vaiko, nes vaikams reikia sveikos ir laimingos mamos. Milda atskleidė, ką kalba mamoms, kurios dėl laiko skyrimo vaikui ignoruoja būtiną savo apsilankymą pas gydytojus: „Klausiu, kiek jos dar nori gyventi. Dažniausiai mamos sako, kad iki kol vaikui sueis 18 m. Bet vėliau supranta, kad jos nori pamatyti ir tolimesnį vaiko gyvenimą, būti šalia. Tuomet ir sakau, kad jos turi savimi pasirūpinti, jeigu nori būti sveikos. Vaikams reikia mamų, todėl mamos pirmiausiai turi pasirūpinti savimi, sveikata, psichine gerove, kad ir vaikas jaustųsi gerai.“
Vaiko ir mamos ryšys ypatingas, todėl net nukirpus virkštelę, vaikas dar ilgai persismelkia mamos emocijomis ir būsenomis. Taigi, mamos, kurios patiria sunkumus turi ieškoti palaikymo, kreiptis pagalbos į specialistus, ieškoti mamų palaikymo bendruomenių, nelikti vienos savo problemose ar sunkumuose.
Parengė Donata Špokaitė