Šalyje stipriai formuojantis naujoms gyvenimo sąlygoms, susiduriame su žmonėmis, kurie nepatenka į esamų standartų ribas. Kai karantino sąlygos pamažu nusistovi visuomenėje, po truputį atkreipiame dėmesį į paribiuose esančius socialiai silpniausius visuomenės gyventojus, kurių gyvenimo sąlygos sunkiai suderinamos su šiandien vyraujančiomis tendencijomis.
VA Carito Socialinės pagalbos ir integracijos centre „Betanija” karantino laikotarpiu darbas iš tiesų įgavo pagreitį. Jei anksčiau apie 100 asmenų kasdien valgydavo pietus ir 80 asmenų kas mėnesį gaudavo higienos paslaugas, tai šiuo metu maisto poreikį yra išreiškę virš 200 asmenų. Pusė jų maistą pasiima „Betanijoje“, kitiems, savanorių pagalba, maistas pristatomas į gyvenamąsias vietas.
Taip pat „Betanijoje“ teikiamos higienos paslaugos, stengiantis išlaikyti rekomenduojamą žmonių izoliaciją, yra pakankamai apribotos. Jei anksčiau vienu metu buvo galima priimti bent 5 žmones, šiuo metu į dušus įleidžiama tik po vieną asmenį. Po kiekvieno apsilankymo patalpos dezinfekuojamos. Žmonės, ateinantys pasiimti maisto, pradeda rikiuotis valanda anksčiau, kad galėtų pasinaudoti dušo galimybėmis.
Bene svarbiausias saviizoliacijos principas, šiomis dienomis, yra didelis iššūkis namų neturintiems. Karantino laikotarpiu žmonių, praradusių ne tik darbus, bet ir namus, skaičius sąlyginai augo. Dėl remonto darbų šiuo metu VA Carito Laikinuosiuose namuose gyvena tik moterys, bet per pastarąją savaitę teko sulaukti 12 vyrų skambučių. Suprantama, kad šiuo metu yra labai svarbu operatyviai ir efektyviai teikti pagalbą, siekiant, kad šeimos nepatektų į ilgalaikio skurdo ir atskirties situacijas, iš kurių išsivaduoti ateityje būtų daug sunkiau.
Nors rekomendacijos kaip elgtis su žmonėmis, dar prieš karantiną atsidūrusiais nakvynės namuose, paruoštos, tačiau tenka susidurti su staigių krizių priešu – biurokratija. „Socialinės paslaugos turi būti prieinamos į sunkią situaciją patekusiems. Įprastu metu galiojančios taisyklės, kaip kad, pavyzdžiui, reikalavimas turėti tuberkuliozės pažymą, būti registruotam prie konkrečios savivaldybės, šiuo metu sunkiai įgyvendinami. Dalis įstaigų neveikia, arba yra stipriai apribojusios savo veiklą ir įprastos pagalbos suteikimo sistemos neveikia“, – pabrėžia Aida Karčiauskienė, VA Carito Laikinųjų namų vadovė.
Prisitaikant prie naujų visuomenės gyvenimo tendencijų taip pat išmėginimu tampa virtuali aplinka, į kurią keliasi visuomenės žvilgsnis. Išskirtinę vietą Carite užima tiesioginis, apčiuopiamas, paprastas palydimasis darbas, įkvepiant viltį, esant greta ir skatinant. Šiuo atveju tai praktiškai neįmanoma susidūrus su sunkumus išgyvenančiais žmonėmis, kurių dalis net mobilaus telefono neturi. Susiduriant su žmonėmis, kurie neturi nei vietos, nei telefono kontaktų, „Betanijos“ komanda ir savanoriai stengiasi išradingai suderinti maisto pristatymą įvairiuose sustojimuose. Sutartu laiku, tai gali būti degalinės ar viešojo transporto sustojimo stotelės. Tačiau yra dalis žmonių gyvenančių gatvėje, kuriuos pasiekti šiuo metu technologijos nesuteikia galimybių.
Turint minty, stipriai akcentuojamą higienos ir tarpusavio atstumo svarbą mūsų visuomenėje, reikia atkreipti dėmesį, kad dėl savo poliligotumo nakvynės namų gyventojai patenka į padidintos rizikos asmenų grupę. „Neretai tokios patalpos būna bendros dideliam žmonių kiekiui. Šiuo metu oras dar vėsus, tad tikėtina, kad ten vis dar ateina nakvoti daug žmonių. Taip pat laikinos nakvynės vietose, pritrūkus vietų, naudojami ir čiužiniai. Tad jeigu tokioje vietoje nakvotų asmuo, kuris yra užsikrėtęs virusu, labai didelė tikimybė, kad užsikrėstų daugiau žmonių. Šiuo metu viliamės, kad, savivaldybės iniciatyva, atsiras papildomų vietų, kuriose galėtume paskirstyti išaugusį benamių srautą ir užtikrinti visas įmanomas apsaugos rekomendacijas palaikant higienos ir nustatyto atstumo prašymus“, – papildo Aida Karčiauskienė.
Praėjusio antradienio Šv. Mišių maldoje popiežius Pranciškus kalbėjo, koks šiandien svarbus visuomenės žvilgsnis į namų neturinčius, gatvėse gyvenančius žmones. „Melskimės už tuos, kurie neturi pastovaus būsto. Šiandien reikalaujama, kad visi pasiliktų namuose, o jie juk neturi namų. Visi žmonės, visuomenė temato jų sunkumus ir jiems tepadeda, Bažnyčia juos tepriima.“
VA Caritas prisiima atsakomybę nepaleisti nuolatinės misijos – būti vargšų Bažnyčia ir Bažnyčia vargšams. Dirbant su vargšais priimamas ir džiaugsmas ir viltis, liūdesys ir sielvartas, patiriami dabarties meto neturtingųjų ir prispaustųjų. Kuomet didžioji dalis žmonių savo veiklą turi sulėtinti, VA Caritas programos susiduria su išaugusiu poreikiu padėti savimi negalinčiais pasirūpinti žmonėmis. Tai ypatingai vyksta per būtinosios pagalbos teikimą ištikus sunkmečiui.
Šiame sudėtingame laikotarpyje tenka ieškoti įvairiausių būdų, kaip padėti žmonėms. Yra svarbu atkreipti mūsų visų dėmesį į iškilusias problemas, kad esamomis gyvenimo sąlygomis galėtume rasti būdų vieni kitiems pagelbėti. Tikimės, kad platesnis visuomenės informavimas atvers įvairias bendradarbiavimo galimybes. Taip solidarumas skleisis, kaip iš mūsų visuomenės šerdies iškylanti vertybė.