Mieli Vilniaus arkivyskupijos karitiečiai,
Šiuo ypatingu laiku noriu kreiptis į jus visus. Dabar ne tik viruso pavojaus ir karantino metas, bet ir gavėnia. Gavėnia yra dykumos laikas, kada esam kviečiami atsitraukti nuo kasdienių reikalų, užsiėmimų, pasilinksminimų. Šiemet Dievas ir mus, katalikus, ir visą visuomenę regis už pakarpos į tą dykumą išvedė. Kaip joje jaučiamės? Šiomis dienomis per italų televiziją kalbintas jaunuolis skundėsi: „man atimate futbolo varžybas, man atimate diskoteką – kas man lieka?“ Tai girdėjęs italas kardinolas Angelo Comastri atsiliepė: „štai kur didis klausimas – kas yra mano gyvenimo tikslas? Turime iš naujo atrasti savo gyvenimo esmę, suprasti, kad ji nėra sėkmė, pasilinksminimas, pinigai“. Kartu su kardinolu noriu pakviesti išnaudoti šį laiką pirmiausia iš naujo atrasti – ne tik teoriškai, bet ir praktiškai – kas yra mano gyvenimo esmė?
Kartu noriu labai padėkoti jums visiems už tarnystę vargšams šiuo neįprastu metu. Per tokius sukrėtimus jie, kaip silpniausioji visuomenės dalis, nukenčia labiausiai. Viena pažįstama iš Romos telefonu pasakojo, kad Italijoje dėl viruso grėsmės užsidarius vargšų valgykloms, nakvynės namams ir pagalbos centrams, vargšams tikrai gresia alkis ir dar baisesnė benamystė. Tad jūsų rūpestis mūsų vargšais šiuo metu yra ypatingai reikalingas. Ačiū, kad dėl jų dirbate ir aukojatės.
Siekiant įveikti virusą, reikia tiek laikytis valdžios ir kompetentingų institucijų nurodymų, tiek tikėtis, kad mokslininkai sukurs skiepus. Tačiau vien to matyt neužteks. Viruso pavojus primena mums mūsų žmogišką trapumą ir tai, kad nesame šio pasaulio Viešpačiu. Tad šiuo grėsmingu laiku reikia kreiptis į tą, kuris yra šio pasaulio ir mūsų, žmonių, Kūrėjas ir Viešpats. Istorijoje praūžusiose epidemijose krikščionys visada glausdavosi prie Kristaus, prašydavo jo Motinos ir šventųjų užtarimo. Kviečiu visus melstis, kaip kas mokate ir galite. Bernardinai.lt svetainėje galite rasti specialią maldą, susiduriant su koronavirusu. Aš taip pat siūlau melstis žemiau pateiktais maldavimais (vadinamosiomis suplikacijomis), ateinančiais iš senos Bažnyčios tradicijos ir tinkamais visokių sukrėtimų ir pavojų situacijoms:
Šventas Dieve, šventas galingasis, šventas amžinasis, pasigailėk mūsų!
Nuo bado, maro, ugnies ir karo gelbėk mus, Viešpatie!
Nuo staigios ir netikėtos mirties saugok mus, Viešpatie!
Savo šventąją Bažnyčią valdyti ir laikyti teikis, meldžiam Tave, Viešpatie!
Visai žmonijai taiką ir ramybę duoti teikis, meldžiam Tave, Viešpatie!
Mus į tikrąją atgailą atvesti teikis, meldžiam Tave, Viešpatie!
Nuodėmes mums atleisti teikis, meldžiam Tave, Viešpatie!
Žemei vaisių duoti ir išlaikyti teikis, meldžiam Tave, Viešpatie!
O Jėzau, Jėzau, Jėzau, pasigailėk mūsų!
O Marija, Marija Dievo Motina, užtarki mus!
Melsdamiesi nepamirškime, kad esame vaikai Dangaus Tėvo, kuris žino, ko mums reikia. Telaimina Jis mus visus.
Kun. Žydrūnas Vabuolas, VA Caritas kapelionas