Dienoraštis

Blaivybė viską man grąžino

Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Motinos ir vaiko namai įsikūrę tyliame sostinės Senamiesčio kiemelyje. Kuklus, bet jaukiai sutvarkytas pastatas glaudžia likimo nuskriaustas mamas ir jų atžalas. Tai paskutinis jų prieglobstis, nes niekam daugiau jų nebereikėjo. 

„Blaivybė viską man grąžino“, – šiuos žodžius sunkioje, bet viltingoje priklausomybės istorijoje ištaria Violeta, trijų vaikų mama, Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Motinos ir vaiko namų gyventoja. Dabar ji sako besijaučianti iš tikrųjų labai laiminga. Tokia laiminga, kad jai sunku sulyginti ankstesnį savo gyvenimą – su alkoholio priklausomybe, smurtu, atimtais vaikais, ir dabartinį, kai gyvena blaiviai, kai gyvena, kaip Violeta tikina – pasikeitusi ir vėl galinti rūpintis savo vaikais.

Violeta, trijų vaikų mama, Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Motinos ir vaiko namų gyventoja.

Pagalba patyrusioms smurtą ir likimo nuskriaustoms 

Vilniaus arkivyskupijos Carito Motinos ir vaiko namus 1996 metais įkūrė Vilniaus metropolitas Audrys Juozas Bačkis. Nuo tada čia laikiną prieglobstį randa nėščiosios ir mamos su mažamečiais vaikais. Besikreipiančių pagalbos žmonių skaičius pastaraisiais metais tik didėja. Per vienus metus namuose laikinai gyvena ir sulaukia įvairiapusės socialinės, psichologinės pagalbos apie 40 likimo nuskriaustų moterų ir jų mažamečių vaikų. 

Psichologinė, informacinė, konsultacinė pagalba teikiama ir buvusioms šių namų gyventojoms, kurios šiuo metu gyvena savarankiškai, ir moterims, patyrusioms smurtą – tokios pagalbos kasmet sulaukia dar apie 40 moterų. Vilniaus arkivyskupijos Carito Motinos ir vaiko namai pagrindinį dėmesį savo veikloje skiria moterų motinystės, socialinių įgūdžių, savarankiškumo, atsakomybės ugdymui bei savipagalbai tarp pačių moterų skatinti.

Prieglobstį teikiantys namai jau ne vienus metus dalyvauja įvairiuose projektuose, padedančiuose moterims integruotis į bendruomenę – įgyti išsilavinimą, profesiją arba susirasti darbą. Centre organizuojama ilgametė vasaros stovykla, kurios tikslas – mamoms ir jų vaikams perduoti įvairiapusę patirtį, kurių metu stengiamasi stiprinti mamos ir vaiko tarpusavio ryšius, atrasti mamų kūrybinį potencialą, skatinti jų tarpusavio bendravimą ir savipagalbą. 

Į Motinos ir vaiko namus moterys labai dažnai patenka todėl, kad nebegali kentėti smurto ar yra priverstos bėgti, ieškoti prieglobsčio kitur. Dar baisiau yra tai, kad smurtą patiria besilaukdamos arba smurtaujama ir prieš moterį, ir prieš vaiką. Daugelis jų čia atklysta dar besilaukdamos kūdikių, o sustiprėjusios ir atgavusios tikėjimą savo jėgomis palieka šią prieglaudą.

Kai visos kitos pagalbos durys nelaimėlėms užsitrenkia 

Centro vadovės teigimu, šie namai, veikiantys jau 26 metus, labai dažnai tampa išsigelbėjimu moterims, norinčioms keisti savo gyvenimą, tačiau nežinančioms, kaip tai padaryti. 

Šios moterys į centrą patenka įbaugintos, nepasitikinčios savimi, palūžusios. Dažnai jų sprendimą kęsti smurtą lemia baimė, kad pačios nesusitvarkys, silpni ryšiai su artimaisiais, nežinia, kur eiti ir ką daryti. Šiuose Motinos ir vaiko namuose galime stebėti, kaip su darbuotojų ir specialistų pagalba šios moterys ir mamos tiesiasi, atgauna orumą ir ramybę. Svarbu, kad moterys supranta, kad neprivalo kentėti, kad yra vieta, kur jos ir jų mažyliai bus saugūs. 

Vienas šių namų tikslų – užtikrinti, kad pasirinkimo laisvė nėra tik iliuzija, kad šalia yra pasiruošusių padėti žmonių, tereikia paprašyti pagalbos. 

„Priglaudžiame tas mamas, kurios nebeturi, kur kreiptis. Vienos susipyksta su vaikų tėvais, kitos – su savo giminaičiais ar artimaisiais. Esame priglaudę ir studenčių, kurios susilaukė vaikelių, bet neturėjo kur jų auginti. Kartą pas mus gyveno moteris, prieš tai daugybę metų praleidusi garažuose“, – pasakojo globos namuose dirbančios moterys. Kartais čia atkeliauja mamos, nešinos ne vienu, bet dviem mažyliais, o retsykiais laikiną prieglobstį randa trijų ar keturių vaikų mamos. 

Šiuose namuose apsigyvena ir saugią aplinką randa pačios įvairiausios mamos: kai kurios jų baigusios vos pradines mokyklas, sunkiai pritampa visuomenėje ir dar sunkiau skinasi gyvenimo kelią, kitos – baigusios aukštuosius mokslus, turinčios darbus, bet, nesėkmingai susiklosčius gyvenimo aplinkybėms, priverstos belstis į globos namų duris. 

„Priglaudžiame įvairias moteris – kai kurios jų čia pagyvena vos kelis mėnesius, o vėliau susiranda darbą ar būstą ir išsikrausto, kitoms suteikiame prieglobstį ir kur kas ilgesniam laikui, metams, o gal ilgėliau. Padedame joms atsitiesti, vėl patikėti aplinkiniais, o svarbiausia – pačioms savimi“, – pasakojo globos namuose dirbančios moterys.

Kabintis į gyvenimą

Ne paslaptis, kad kai kurioms mamoms nelengva gyventi bendruomenėje, sunku prisitaikyti ir prie gana griežtų Motinos ir vaiko namų taisyklių. 

„Taisyklės turi būti, ir jos gana griežtos, bet manome, kad mamoms – naudingos. Prieš apsigyvendamos čia jos žino, kad privalės tvarkytis, gaminti maistą, dalyvauti bendruose susirinkimuose, laikytis kitų namų taisyklių. Pasitaiko, kad jaunos mamos nemoka tvarkyti namų, gaminti maisto, nenori prisidėti prie bendros buities, net savo kambario nesusitvarko. Su tokiomis kalbamės, tariamės, pasitaiko, kad ir tikriname“, – pasakoja darbuotojos. 

Tiesa, nutinka, kad mamos iš čia iškraustomos, bet tik tada, kai šiurkščiai pažeidžia vidaus elgesio taisykles, palieka vaikus be priežiūros, vartoja alkoholį ar narkotines medžiagas. Tokiais atvejais globos namų darbuotojai privalo pranešti apie netinkamą elgesį tam tikroms tarnyboms, kurios sprendžia, ar mama gali toliau rūpintis savo vaiku, ar ne.

Tačiau šiuose namuose gyvenančios moterys vieningai tikina, kad mamoms pats baisiausias dalykas – netekti savo vaiko, todėl dėl vaikų jos nori keistis, mokytis, gal ir sunkiai, bet tvirtai kabintis į gyvenimą. 

Pabuvusios Carito Motinos ir vaiko namuose mamos atsigauna, vėl ima tikėti savimi. Į šiuos namus merginos ir moterys atvyksta apimtos nevilties, išduotos, kiekvienas atvejis labai individualus. Kantrus specialistų darbas pamažu atskleidžia gražiausias šių moterų savybes. Jos ima mokytis, svajoja apie aukštąjį mokslą ir darbą. Su moterimis dirba daugiametę patirtį turintys įvairių sričių specialistai. Darbuotojai džiaugiasi, kad išėjusios mamos iš čia grįžta aplankyti, pasidalyti naujais savo džiaugsmais ar rūpesčiais. Sėkmės istorijos – geriausia dovana čia dirbantiems specialistams. 

Nuotraukos Kosto Kajėno / Bernardinai.lt

Motinos ir vaiko namai

Odminių g. 12, LT-01122 Vilnius
Vadovė – Vida Neverovič-Morkūnienė
Tel. (8 5) 212 1653
Faks. (8 5) 212 3745
Mob. 8 685 77 347
El. p. mvnamai@vilnius.caritas.lt
A. s. LT347044060005786506, AB SEB bankas