Keturi iš dešimties Lietuvos gyventojų nenorėtų gyventi musulmono kaimynystėje, rodo naujausia Lietuvos socialinių tyrimų centro užsakymu atlikta visuomenės apklausa. Vilniaus arkivyskupijos Carito Užsieniečių integracijos programos atstovė Augustė Dudutytė teigia, kad išankstinės neigiamos nuostatos ne tik žeidžia žmonių orumą, bet ir materializuojasi į apčiuopiamas, neigiamas pasekmes jų kasdieniame gyvenime.
„Diskriminuojantis požiūris į pabėgėlius – vienas didžiausių iššūkių prieglobsčių gavėjų integracijai Lietuvoje. Išankstinė neigiama nuostata trukdo šeimoms išsinuomoti būstą, susirasti darbą, kartais net apsunkina vaikų mokymąsi mokykloje“, – sako Augustė.
Gertrūda Kauzonė, VA Carito Užsieniečių integracijos programos kuratorė dalinasi viltim, kad diskriminacinės nuostatos gerokai sumažėtų, jei lietuviai susipažintų su prieglobsčio gavėjais. „Nežinojimas gimdo stereotipus ir klaidingus įsitikinimus, tereikia susipažinti su pabėgėlių šeima, kad suprastum, jog jie tėra į keblią situaciją patekę žmonės, bandantys išlaikyti savo šeimą“. Gertrūda taip pat teigia, kad dirbdama su atvykėliais susiduria su jų iniciatyvumu ir pastangomis integruotis. „Vienas naujausių asmeninių pastangų pavyzdžių, tai Saros iš Kurdistano iniciatyva užsiimti apsauginių kaukių siuvimu. Prižiūrėdama tris mažamečius vaikus namuose moteris ėmėsi papildomos veiklos ir atkreipė dėmesį, kad kiekvienas gali savaip prisidėti prie pandemijos suvaldymo.“ Gertrūda teigia, kad nepaisant gerųjų pavyzdžių, prieglobsčio gavėjų šeimos dažnai susiduria su ne itin svetinga realybe.
Naujausia Lietuvos socialinių tyrimų centro užsakymu atlikta visuomenės nuostatų reprezentatyvi apklausa apžvelgia Lietuvos gyventojų nuomonės pokyčius 2015-2020 metais. Tyrėja dr. Vita Kontvainė dalinasi tyrimo rezultatais, kurie rodo, kad reikšminga Lietuvos visuomenės dalis laikosi socialinio atstumo pabėgėlių atžvilgiu: 41% nenorėtų gyventi vienoje kaimynystėje su musulmonais, 33% gyventojų nenorėtų nuomoti būsto pabėgėliams, 28% nenorėtų dirbti vienoje darbovietėje su musulmonais. Tyrėjai pastebi, kad gyventojų nuostatos musulmonų ir pabėgėlių atžvilgiu neretai yra susijusios ne su įvykiais šalies viduje, o su išoriniais faktoriais, didelio rezonanso įvykiais užsienio šalyse ar migracijos reiškinio suintensyvėjimu. Kaip pavyzdį dr. V. Kontvainė pateikia 2015 metais išaugusią socialinę distanciją pabėgėlių atžvilgiu, kuri koreliavo su tais metais Europoje padidėjusia pabėgėlių krize.
Vis dėlto, neigiamas požiūris dažnai kyla ne iš asmeninės patirties. Platesnio masto tyrimai rodo, kad informuotumo ir asmeninės patirties trūkumas formuoja stereotipizuotą ir informacijos žiniasklaidoje paveiktą nuomonę,[1] taigi viešasis diskursas atlieka reikšmingą vaidmenį tame, kaip vertinami pabėgėliai. Jungtinių Tautų atliktas tyrimas, nagrinėjantis, kaip žiniasklaida nušvietė migracijos krizę, užčiuopė keletą pabėgėlių vertinimui nepalankių tendencijų: pirma, apžvelgtų didžiųjų Europos Sąjungos valstybių žiniasklaidoje dominavo politizuotos nuomonės; antra, neproporcingai daug buvo dalintasi politizuotais šaltiniais iš prieš migraciją nusiteikusių politinių grupių;[2] trečia, mažai straipsnių pripažino naudą, kurią priimančiai valstybei sukuria prieglobsčio prašytojai ir migrantai.[3] Galiausiai, tyrimu buvo identifikuota, kad didelė dalis žiniasklaidos viešinamų istorijų dehumanizuoja pabėgėlius ir migrantus (lygina su tarakonais, spiečiumi, maru ir kt.).[4]
„Paradoksalu tai, kad iš nežinojimo kylančios nuostatos yra vienas pgrindinių trukdžių atvykėliams integruotis Lietuvoje. Atvykę į Lietuvą prieglobsčio gavėjai siekia įsitraukti į valstybės gyvenimą: rasti darbą, išsinuomuoti būstą, išmokti lietuvių kalbos, išleisti vaikus į lietuvišką darželį ar mokyklą. Tačiau apklausos duomenimis atskleista socialinė distancija etninių ir/ar religinių grupių atžvilgiu dažnu atveju trukdo tai padaryti.“ – teigia Augustė Dudutytė.
Norinčiuosius prisidėti prie prieglobsčio gavėjų integracijos ir socialinės distancijos mažinimo VA Carito Užsieniečių integracijos programa kviečia aukoti organizacijai arba tapti savanoriais. Daugiau informacijos apie savanorystės galimybes bei aukojimo nuorodas galite rasti organizacijos puslapyje https://vilnius.caritas.lt/kvieciame-dalintis/.