Pastoracinių animatorių užduotys parapijoje pakankamai plačios: jie analizuoja parapijos skurdo situacijas, jautrina bei ugdo parapijos tikinčiųjų ir teritorinę bendruomenę, skatina savitarpio pagalbą, telkia bendruomenę trumpalaikiams ir ilgalaikiams gailestingumo darbams, atpažinus poreikį kviečia tęstinėms karitatyvinėms tarnystėms.
Pastoracinių animatorių mokymus sudaro 5 susitikimai, skirti teorinėms ir praktinėms žinioms, bei du savaitgaliai – teorinių žinių pritaikymui praktikoje ir įgūdžių lavinimui. Penkis mėnesius trunkančioje ugdymo programoje dalyviai klausosi paskaitų apie asmenų bendrystę, Dievo gailestingumo savybes, liturgijos ir gyvenimo sąsajas, tris Bažnyčios prigimtines užduotis, Carito misiją bei užduotis parapijoje ir Bažnyčioje, bendruomenės telkimą, skurdo sampratą ir jo vystymosi dinamiką, praktikoje išbando grupės telkimo ir animavimo, jautrinimo bei aktyvinimo užduotis.
Animatorių mokymuose siekiama ugdyti ne tik organizacinius gebėjimus, bet ir kelti klausimus bei nepatogias situacijas, kuriose mokymų dalyviams tektų pažvelgti ir į save. Tikime, kad vienas kitą palaikydami, telkdami savo bendruomenes, bendradarbiaudami su parapijų klebonais pastoraciniai animatoriai atliks daug gražių ir prasmingų gailestingumo darbų, kurie liudys apie viltį, tikėjimą ir meilę šalia esantiems ir pagalbos stokojantiems.
Pastoracinių animatorių mokymai atsirado siekiant pritaikyti Italijoje įgytą gerąją patirtį ir sustiprinti bendruomeninį gyvenimą Lietuvos parapijose.