Smurtaujantys vaikai: kaip atpažinti ir padėti?

Psichologinis smurtas namuose

Psichologinis smurtas – tai įžeidinėjimai, manipuliacijos, nuolatinė kritika ar emocinis atstumas. Nors jis nepalieka matomų randų, tačiau stipriai paveikia vaiko savivertę ir pasitikėjimą savimi. Vaikas, nuolat girdintis iš savo tėvų, kad yra „neišmanėlis“, „nevykėlis“, „nereikalingas“ ar „blogas vaikas“, pradeda tikėti, kad būtent toks jis ir yra. Pagal tai formuojasi ir vaiko savęs vaizdo supratimas. Ilgainiui tai gali virsti didelėmis savivertės problemomis, dideliu uždarumu, sunkumais mezgant artimus ryšius ir santykius su kitais žmonėmis ar negebėjimu priimti kritikos. Taip pat vaikai, patiriantys tokį smurtą, gali pradėti ieškoti dėmesio destruktyviais būdais, tokiais kaip agresija arba patyčios, kartais taip kompensuodami ir savo numuštą savivertę.

Tuo tarpu fizinis smurtas, nors ir labiau matomas, taip pat palieka ilgalaikių psichologinių pasekmių. Nuolatinis baimės jausmas ar nuspėjama agresija namuose vaiko galvoje sukuria nesaugumo jausmą.

Tokia aplinka tampa pagrindu elgesio problemoms vėliau gyvenime.

Kaip pavyzdys, matomas namuose, gali paveikti jų elgesį su bendraamžiais?

Smurtas namuose vaikams tampa modeliu, kaip jie suvokia santykius. Jei namuose jie matė, kad konfliktai sprendžiami fizine jėga ar įžeidinėjimais, didelė tikimybė, kad jie tokį elgesio modelį naudos ir bendraujant su savo bendraamžiais.  

Vaikai psichologinį smurtą dažniausiai naudoja tyčiodamiesi iš kitų, taip norėdami jaustis stipresni ar siekdami kompensuoti savo pažeistą savivertę. Fizinis smurtas, patirtas namuose, gali paskatinti agresyvų elgesį mokykloje, nes vaikai, neturėdami tinkamo konflikto sprendimo modelio, remiasi tuo, ką matė artimiausioje aplinkoje – šeimoje.

Kodėl vaikai smurtauja mokykloje?

Vaikų agresyvūs veiksmai dažnai kyla iš vidinės įtampos, nusivylimo ar kitokio emocinio skausmo. Jei vaikas jaučiasi nesuprastas, nemylimas ar ignoruojamas namuose, jis gali ieškoti valdžios ir kontrolės, o tą lengviausia padaryti bendraamžių tarpe. Smurtas ir patyčios mokykloje neretai tampa būdu taip į save atkreipti dėmesį arba apsisaugoti nuo kitų atstūmimo ar galimos kritikos.

Svarbu nepamiršti, kad vaikai mokosi iš aplinkos. Jei jie nuolat stebi agresyvų elgesį savo šeimoje, filmuose, internete, smurtas gali tapti jų natūraliu pasirinkimu sprendžiant konfliktus, kas jiems gali atrodyti visiškai normalu, kadangi tuomet sunku suprasti, o kaip viskas turėtų atrodyti iš tikrųjų.

Kaip sumažinti vaikų smurtą?

Sukurti saugią aplinką namuose. Namai turėtų būti vieta, kurioje vaikas jaučiasi mylimas ir suprastas artimųjų. Dėmesys jo jausmams ir problemoms padeda sumažinti vaiko patiriamą emocinę įtampą.

Mokyti konfliktų sprendimo. Vaikai turi suprasti, kad nesutarimus galima spręsti gražiais būdais, pavyzdžiui, kalbantis, gražiai išsakant, kas netenkina, o ne šaukiant ar smurtaujant. Emocinio intelekto ugdymas itin svarbus įgūdis, padedantis valdyti pyktį ir atpažinti kylančias emocijas.

Aiškus ribų nustatymas. Vaikas turi aiškiai suprasti, kad smurtas niekada nėra pateisinamas. Tačiau kartu svarbu nepamiršti ir pozityvaus elgesio skatinimo, rodant kaip elgtis reikėtų, o ne vien naudoti tik draudimus ar bausmes.

Pagal psichologą, vieną iš patyčių prevencijos programų pradininką Olweus smurtinis vaikų elgesys dažnai kyla iš tokios aplinkos, kurioje trūksta aiškių ribų ir teigiamo suaugusiųjų dėmesio. Dėl to namuose būtina aiškiai parodyti, kad smurtas ir fizinės jėgos yra nepriimtinas elgesys, taip pat ir su žodinėmis patyčiomis. Vienas iš veiksmingiausių būdų sumažinti agresyvų elgesį yra nuoseklus, pozityvus ir kokybiškas suaugusiųjų dėmesys vaikui. Šis dėmesys gali būti tiek iš tėvų, tiek iš mokytojų ir kitų žmonių, būnančių šalia vaiko. Kadangi tie vaikai, kurie jaučiasi ignoruojami ar emociškai atstumti, dažniau tampa agresyvūs ir kilusį pyktį išreiškia ant savo bendraamžių.

Kaip tinkamai bendrauti su vaiku namuose?

Klausykitės. Vaikas turi jausti, kad jo balsas svarbus. Jei jis jausis išgirstas, bus labiau linkęs dalintis savo jausmais ir problemomis.

Rodykite pavyzdį. Tėvai yra pagrindiniai vaikų mokytojai. Jei jie konfliktus sprendžia ramiai ir pagarbiai, vaikai iš jų to mokinsis ir didelis šansas, kad šį modelį perims bei naudos savo aplinkoje.

Skirkite vaikui laiko. Net ir 15 minučių kokybiško laiko per dieną gali padaryti didžiulį skirtumą vaiko savijautai. Toks laikas turi būti skirtas tik jam, domintis apie jo dieną, savijautą. Svarbu, kad tuo metu nebūtų išorinių dirgiklių, tokių kaip telefonas, televizorius ir pan.

Vietoje to, kad baustumėt, paaiškinkite. Jei vaikas pasielgė netinkamai, vietoj bausmės geriau padėkite jam suprasti, kodėl jo elgesys buvo netinkamas, kokias pasekmes tai gali turėti ir kartu aptarti, kaip būtų galima elgtis kitaip.

Kaip gali padėti kiti šalia vaiko esantys žmonės, pavyzdžiui mokytojai ar auklėtojai?

• Stebėti vaikų elgesį ir smurto ar patyčių apraiškas. Pastebėjus galimas patyčias reiktų reaguoti iš karto. Prireikus kreiptis į mokyklos psichologą, socialinį darbuotoją ar kitas institucijas.
• Jei pastebite, kad vaikas smurtauja ar yra patyręs smurtą, svarbu kalbėtis su juo ir jo tėvais.
• Skatinkite pagarbią atmosferą klasėje, apibrėždami aiškias taisykles, nurodydami pasekmes dėl jų nesilaikymo.
• Būkite asmeninis pavyzdys – mokytojas arba auklėtojas turėtų rodyti pagarbų bendravimą su mokiniais ir kolegomis, rodyti tinkamą emocijų raišką ir konfliktų sprendimo būdus.
• Skatinkite vaiką reflektuoti savo jausmus ir padėkite jiems suprasti jų netinkamų veiksmų pasekmes.
• Prireikus organizuoti švietėjiškas veiklas apie emocijas, jų raišką ir konfliktų sprendimus.

Galima pastebėti, kad smurtas vaikų elgesyje dažnai kyla iš to, ką jie patiria ir mato savo artimiausioje aplinkoje. Tačiau svarbu suprasti, kad nei vienas vaikas negimsta smurtautoju – jį taip suformuoja aplinka, kurioje jis auga. Kurdami saugią, pagarbią ir palaikančią aplinką tiek namuose, tiek mokykloje, galime padėti vaikams išmokti spręsti konfliktus gražiai, teisingai ir be agresijos. Kiekvienas šalia vaiko esantis suaugęs žmogus gali būti tuo žmogumi, kuris parodo vaikui, kad jis yra girdimas, svarbus ir vertinamas.

Parengė psichologė Aušrinė Kėvalaitė

Vaikų psichologinės konsultacijos yra įgyvendinamos vykdant projektą „Kito link – priimti save ir kitą“ bei apmokamos Socialinių paslaugų ir priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.