<< Atgal

Skurdas gilėja, visuomenės atskirtis auga: kokią Lietuvą matysime 2050-aisiais?

Carito pulsas

Skurdo ir socialinės atskirties tendencijos Lietuvoje kelia vis didesnį susirūpinimą. Skurdas gilėja, pajamų nelygybė didėja, o ekonomikos augimo rezultatai pasiekia ne visus. Didėjantis atotrūkis tarp pasiturinčiųjų ir nuolat stokojančiųjų kursto socialinę įtampą, silpnina solidarumą ir didina visuomenės susiskaldymo riziką. Pristatant Skurdo ir socialinės atskirties apžvalgą pabrėžta, kad skurdas reiškia ne vien pajamų trūkumą. Jis riboja galimybes visavertiškai maitintis, gauti reikalingas paslaugas ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Akivaizdu ir tai, kad net darbas ne visada apsaugo nuo skurdo.

Skurdas paliečia kas penktą gyventoją, pasitikrinti paprasta ar esame skurde

Aistė Adomavičienė sunerimo dėl ilgalaikių skurdo tendencijų ir jų poveikio visuomenei. Skurdo rizikos riba vienam asmeniui siekia 699 eurus per mėnesį. Žemiau jos gyvena apie 653 tūkst. Lietuvos gyventojų – maždaug penktadalis visuomenės.

Ypač pažeidžiami pensinio amžiaus žmonės, tarp jų vyresnio amžiaus moterys, ir priešpensinio amžiaus vyrai. Atotrūkis tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių gyventojų siekia maždaug septynis kartus. Kai ekonomikos augimo nauda pasiekia ne visus, nelygybė gilėja, o socialinė įtampa didėja.

Maisto perteklius auga kaip ir nevisavertė mityba ir lengviau išmesti

Miglė Petronytė išryškino maisto švaistymo paradoksą: Lietuvoje vienam gyventojui tenka apie 141 kilogramą iššvaistomo maisto – daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, nors visavertė mityba prieinama ne visiems.

Svarbu ne tik perduoti tinkamus vartoti produktus labdaros organizacijoms, bet ir užkirsti kelią maisto pertekliui. Tam būtina sudaryti verslui palankesnes sąlygas aukoti maistą, kad jo perdavimas žmonėms būtų paprastesnis ir patrauklesnis nei utilizavimas.

Nematoma negalia – kuri paliečia ir vaikus ir jų tėvus ir lydi visą gyvenimą

Aistė Adomavičienė taip pat kalbėjo apie nematomą negalią – būkles, kurių aplinkiniai negali lengvai atpažinti, pavyzdžiui, autizmo spektro ypatumus, psichikos sveikatos sutrikimus, diabetą ar klausos sutrikimus.

Šių žmonių kasdienybę apsunkina ne tik sveikatos iššūkiai, bet ir aplinkinių nesupratimas. Pirmojo tipo cukriniu diabetu sergančių vaikų šeimos gali susidurti su ugdymo įstaigų darbuotojų baime prisiimti atsakomybę už vaiko priežiūrą. Suaugusiesiems kliūčių kyla darbo aplinkoje, kuri nepritaikyta jų poreikiams.

Tikra įtrauktis reikalauja ne vien formalių galimybių mokytis ar dirbti, bet ir aplinkos, kurioje žmogus būtų suprastas ir galėtų visavertiškai dalyvauti visuomenėje.

Jaunimui reikia gyvo ryšio, ekranai „naujoji klimato kaita“

Kasparas Laureckis kalbėjo apie didėjantį visuomenės nerimą dėl jaunimo elgesio ir įspėjo, kad svarbu nepasiduoti moralinei panikai, o ieškoti problemų priežasčių.

Jauniems žmonėms būtinos saugios susitikimų erdvės, gyvas bendravimas ir lengvai prieinamos paslaugos. Keičiasi ir požiūris į ekranus: šiandien svarbu ne tik riboti laiką prie jų, bet ir pasiūlyti alternatyvų.

Sunkumų patiriantiems jaunuoliams ekranai gali tapti būdu atsitraukti nuo įtampos, o skurdžiau gyvenantiems – viena iš nedaugelio laisvalaikio galimybių. Todėl reikia investuoti į jaunimo centrus, nemokamus užsiėmimus, saugias viešąsias erdves ir įsidarbinimo galimybes.

Oriai senatvei aktyvus amžėjimas ne visada į pagalba

Agata Subotovič aptarė vyresnio amžiaus žmonių padėtį ir orios senatvės sąlygas. Šiemet priimtas Lietuvos Respublikos vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymas įtvirtina siekį mažinti skurdą, stiprinti socialinę įtrauktį ir gerinti paslaugų prieinamumą.

Tačiau ypač kaimiškose vietovėse senjorų gerovę lemia ne tik socialinės paslaugos, bet ir transportas, sveikatos priežiūra, informacijos prieinamumas bei artimųjų ir bendruomenės palaikymas. Daliai žmonių svarbiausia – laiku gauti pagalbą ir galėti oriai gyventi savo namuose.

Kokią Lietuvą matysime 2050 metais?

Europos Sąjunga yra išsikėlusi ilgalaikį tikslą panaikinti skurdą. Tam nepakanka vien ekonomikos augimo ar pavienių paramos priemonių – reikia nuoseklios politikos, mažinančios nelygybę ir užkertančios kelią socialinei atskirčiai.

Kokią Lietuvą matysime 2050 metais, priklausys nuo šiandien priimamų sprendimų, visuomenės solidarumo ir politinės valios. Nuo mūsų visų priklauso, ar skurdo mažinimas liks tik strateginiuose dokumentuose įrašytu tikslu, ar taps realia žmonių gyvenimo patirtimi.


The reCAPTCHA verification period has expired. Please reload the page.