Karas vis dar vyksta šalia mūsų, bet jo tamsumą sklaido šviesios Ukrainos žmonių istorijos liudijančios tvirtą tikėjimą, džiugią viltį ir veiklią meilę.
Šeimos dalijasi sunkiomis ir sukrečiančiomis patirtimis. Mažoji mergaitė Katia (vardas pakeistas) atvykusi į Lietuvą dėl baimės ir matyto karo siaubo nustojo kalbėti, negalėjo atsitraukti nuo savo mamos.
Programos „Šeimų draugystė“ metu laikas leidžiamas kartu, Ukrainos ir Lietuvos šeimos keliauja pasivaikščioti, vyksta vienos pas kitas į svečius, švenčia įvairias šventes, gimtadienius, keliauja į išvykas. Viena iš jų buvo kelionė, aplankant asmenybės ugdymo mokymų ir terapijos su žirgais centrą. Rodos, paprasta išvyka Katiai jau pirmą kartą atnešė stebuklą – mergaitė šalia arkliukų pradėjo atsiverti, bendrauti ir rūpintis jais. Pastebėję mergaitės emocijas suorganizavome žirgų terapiją vaikams, turintiems kalbos sutrikimų, užsiėmimus vedė psichoterapeutė Viktorija Palubeckienė.
„Buvo nuostabu matyti, kaip mažylė mezgė santykį, rūpinosi, maitino, šukavo, veždavo iš namų obuoliukų ir vaišindavo smagurę Mają. Kaip palikusi mamytę, kartu su Viktorija išjodavo, ar išvažiuodavo su rogėmis pasivažinėti. Mamos širdis buvo tokia dėkinga, ne kartą mačiau ašaras jos akyse. Ji pasidalijo istorija kaip jos senelis Ukrainoje laikė arklius“, – pasakojo programos „Šeimų draugystė“ koordinatorė Gintarija.
Žirgų terapija daro stebuklus. „Dukrelė jau po antrojo užsiėmimo pradėjo geriau kalbėti. Ji mielai ėjo į pamokas su Viktorija ir nebijojo likti su ja be manęs. Negaliu sulaikyti emocijų, nes mano dukra kalba! Dabar ji kartais net per daug kalba ir stengiasi kalbėti labai greitai“, – džiaugiasi mergaitės mama.
Carite sutinkame įvairius žmones: vieni sukrėsti patirto karo siaubo, kitų šeimose atsiranda žaizdos. Laikas jas gydo, tačiau įdėjus labai daug širdies, meilės ir pastangų – tai yra džiaugsmas padėti vienam mažam žmogui. „Matau kaip keičiasi žmonių gyvenimai, o galbūt ir likimas, tiesiami draugystės ir bendrystės tiltai. Suprantu, kad kai pradedi tokius dalykus daryti – neši atsakomybę. Prisilieti prie šeimos istorijos, atveri savo širdį ir žmonės pradeda pasitikėti. Labai dažnai sulaukiu mamos žinučių, kad dėkoja Dievui už tai, kad suvedė į vieną bendrą kelią“, – dalijosi programos „Šeimų draugystė“ koordinatorė Gintarija. Atrodo viskas prasideda nuo darbo, bet baigiasi santykiu – yra „Šeimų draugystė“ ir tikras Caritas – gailestingoji meilė. Dievas mus palaimina tam tikrais žmonėmis ir susitikimais.
Į Lietuvą atvykusios Ukrainos šeimos patyrė daug skaudžių išgyvenimų: neteko namų, artimųjų, draugų, šeimoms tenka susiorientuoti nepažįstamoje aplinkoje ir gyvenimą pradėti kurti iš naujo. Kviečiame Vilniaus arkivyskupijos parapijų bendruomenių šeimas tapti Ukrainos šeimų draugais. Jas palaikyti, bendrauti, kartu leisti laisvalaikį ir kurti bičiuliškus ryšius.
Šiuo metu programoje dalyvauja:
- Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos bendruomenė;
- Ratnyčios Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos bendruomenė;
- Varėnos Šv. arkangelo Mykolo parapijos bendruomenė;
- Vilniaus (Kalvarijos) Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos bendruomenė;
- Vilniaus Išganytojo bažnyčios (joanitai) bendruomenė;
- Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II parapijos bendruomenė;
- Vilniaus Šv. Kazimiero (jėzuitų) bažnyčios bendruomenė;
- Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos bendruomenė;
- Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Vladislovo Arkikatedros Bazilikos parapijos bendruomenė;
- Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos koplyčios bendruomenė;
- Vilniaus Visų Šventųjų parapijos bendruomenė.
Programos koordinatorius parapijose palydi programos „Šeimų draugystė“ koordinatorė VA Carite Gintarija Sedrisovienė. Kontaktai: tel. 8 679 01 662, el. p. gintarija.sedrisoviene@vilnius.caritas.lt