Dešimtys tikinčiųjų baigė pastoracinių animatorių kursą gailestingumo darbams parapijose

4 mėnesius trukusių mokymų pabaigos šventėje dalyvavo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas ir parapijų klebonai. Mokymų baigimo pažymėjimai įteikti dvidešimt vienam pastoraciniam Carito animatoriui iš 13 parapijų.

Mokymus baigusi Virginija iš Švenčionėlių parapijos sakė, jog jai šie mokymai išsiskyrė naujais, nepatirtais dalykais: „Sužinojau daug naujų sąvokų, sutikau daug įdomių žmonių. Ir apie save atradau įdomių dalykų, pavyzdžiui, kad nesu linkusi vadovauti komandai, labiau – padėti lyderiui pasiekti tikslų. Man šie mokymai buvo įspūdinga ir labai įdomi patirtis. Buvo labai įdomu sužinoti, kaip viskas vyksta kitose parapijose, ką reiškia įjautrinimas, liudijimas, todėl rekomenduočiau ir kitiems parapijiečiams pasisemti tokių žinių, jeigu turės progą“.

Baigiamuosiuose mokymuose sudėti akcentai tolesniam darbui parapijose, kokios gailestingumo darbų kryptys galėtų būti pasirinktos, įvertinus parapijos poreikį ir situaciją. Animatoriai kartu su savo parapijų klebonais grupėse pradėjo plano aptarimą, kurį pratęs parapijose – platesniame animatorių ir bendruomenės rate.

Sima iš Vilniaus šv. Jono Bosko parapijos atviravo, jog animatoriaus kursai jai suteikė daug teorinių ir praktinių žinių veikti, telkti bei pamatyti parapiją iš kitų kampų. Buvimas animatoriumi įgalina žmones tarnauti parapijoje, nurodo kryptį bei kelią, kaip toliau joje būti: „Aš pati išmokau organizuoti ir koordinuoti komandos ar grupės susitikimus. Iki kursų maniau, kad mano didžiausios silpnybės yra kalbėti viešai bei kalbinti žmones, tačiau supratau, kad galiu tai daryti. Pavyko išsiaiškinti, kaip prieiti prie šių veiksmų ir nebebijoti. Animatorių mokymus dėl įvairių priežasčių rekomenduočiau daugeliui žmonių“.

Carito animatoriai – gailestingumo įrankiai parapijose

„Jūs esate žmonės, per kuriuos Dievas pamato iš tolo. Dievas pribėga, Dievas apkabina. Animatorius dažnai tampa pirmu žmogumi, kuris priima, išklauso, nepriekaištauja. Ir, kartais, tai yra pirmas žingsnis, kuris žmogų sugrąžina pas Dievą“, – į animatorius kreipėsi Šv. Mišias aukojęs arkivyskupas Gintaras Grušas.

Pasak jo, gailestingumas yra Dievo būdas keisti pasaulį, o Carito animatoriai yra žmonės, per kuriuos Evangelija tampa matoma: „Per jūsų rankas, per jūsų žodį, per jūsų kantrybę. Dievas šiandien vis dar daro tą patį stebuklą: mirę vėl atgyja, pražuvę vėl atsiranda. Ir taip pamažu, po truputį, statomas gailestingumo miestas. Toks miestas prasideda ne nuo struktūrų. Jis prasideda nuo širdies. Tai civilizacijos kūrimas. Miesto, kuriame žmonės atleidžia vieni kitiems, susitaiko, padeda silpniems, nenurašo klystančių.“

Arkivyskupas kvietė animatorius būti gailestingumo liudytojais, kurti susitaikymo kultūrą ir gyventi gailestingumu.

Animatorių mokymai prasidėjo pernai gruodį bei truko penkis šeštadienius ir du savaitgalius, per kuriuos parapijų atstovai praktiškai pritaikė įgytas žinias, tirdami Rūdiškių miestelio skurdo lygį ir jautrindami parapijos gyventojus gailestingumo darbams.

Keturis mėnesius parapijų atstovai buvo mokomi suprasti, kaip veikia Bažnyčia, Caritas, suvokti parapijos bendruomenės procesus, atpažinti skurdą ir jo formas, gebėti telkti savanorius, moderuoti grupes, klausyti, stebėti, viešai kalbėti, reflektuoti, įsivertinti parapijos skurdo lygį ir poreikį pagalbai vargstantiems bei daugelį kitų reikiamų įgūdžių tarnystei.

Pasak kursą baigusios Laimutės, jai mokymai suteikė pasitikėjimo savimi ir priminė asmenines savybes, kurias buvo pamiršusi turinti: „Atpažinau save kituose, atradau sritis, kuriose reikėtų tobulėti, galiausiai, išmokau jautriai žvelgti į kitą žmogų, jo problemas. Mokymai įžiebė meilę ir gebėjimą matyti bei suprasti silpnesnį už save. Išėjimas iš „savo burbulo“, tiesioginis susidūrimas su skurdu, priėjimas prie „nepatogių“ žmonių, galėjimas juos priimti – nustojau viso to bijoti“.

Mokymuose dalyvavo 1–3 klebonų deleguoti atstovai iš šių parapijų: Visagino Šv. Apaštalo Pauliaus, Riešės Šv. Vyskupo Stanislovo, Kryžiaus atradimo (Kalvarijų), Švenčionėlių Šv. Edvardo, Vilniaus Visų Šventųjų, Parudaminio Kristaus Atsimainymo, Šv. Jono Pauliaus II (Vilniuje), Vaidotų Šv. Apaštalo Pauliaus Atsivertimo, Vilniaus Šv. Teresės, Vilniaus Šv. Jono Bosko, Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų), Vilniaus Pal. Jurgio Matulaičio ir Vilniaus Šv. Vyskupo Stanislovo ir Šv. Vladislovo Arkikatedros Bazilikos.

Vilniaus arkivyskupijos Caritas dėkoja visiems, kurie prisidėjo ruošiant parapijų atstovus animatorių tarnystei parapijose: projekto partneriams Jungtinių Valstijų Vyskupų konferencijai; Viešbučiui „Domus Maria“;  Amatų mokyklai „Sodžiaus meistrai“; parapijų klebonams; Rūdiškių Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonui Valdemarui Ulčiukevičiui; Vilniaus arkivyskupijos Carito kapelionui Mons. Žydrūnui Vabuolui. Taip pat lektoriams, animatoriams bei savanoriams.