Carito savanorių istorijos – nuo pagalbos grąžinimo iki vaizduotės skatinimo
Istorija 2026.05.14Savanorystės kelias kiekvienam gali būti skirtingas. Vieni juo žengti pradeda siekdami padėti kitiems, kiti – ieškodami įprasminimo sau, kaip asmenybei, treti – vedami pareigos bendruomenei jausmo… Priežasčių, kodėl pasirenkama savanorystė – begalė, tačiau ja užsiimančius žmones dažnai vyrauja bendras bruožas – pripažinimas, kad jie ne tik duoda kitiems savo laiką ir rūpestį, bet tą patį gauna ir atgal.
Savanorystės kelias kiekvienam gali būti skirtingas. Vieni juo žengti pradeda siekdami padėti kitiems, kiti – ieškodami įprasminimo sau, kaip asmenybei, treti – vedami pareigos bendruomenei jausmo… Priežasčių, kodėl pasirenkama savanorystė – begalė, tačiau ja užsiimančius žmones dažnai vyrauja bendras bruožas – pripažinimas, kad jie ne tik duoda kitiems savo laiką ir rūpestį, bet tą patį gauna ir atgal.
Savo mintimis apie pačią savanorystę pasidalino Carito Mortinos ir vaiko namų savanorės.
Padeda, nes pati sulaukė pagalbos
Savanorystė kuria ir suteikia santykį su kitais, suveda su panašių vertybių žmonėmis. „Gyvenime pati esu sulaukusi pagalbos, kai jos labai reikėjo, dabar bandau ją suteikti kitiems. Savanoriavimas Carite man – dar viena tarnystės forma“, – kalbėjo savanorė Gintarė.
Ji įsitikinusi, kad kartais susidaro sąlygos, kuomet neturime nei kaip, nei ko paprašyti. Motinos ir vaiko centro aplinka sukurta būtent tam, jame veikia ir savanorių, ir specialistų, galinčių pagelbėti ir vaikams, ir mamoms tuo, ko jiems reikia.
Daugelis mamų kuriuo nors gyvenimo etapu susiduria su sunkumais, o šioje erdvėje jos gali gauti įvairiapusę pagalbą – nuo psichologinės iki materialinės. „Kartais mums visiems prireikia pagalbos“, – savo mintis užbaigė Gintarė.
Savanorystė moko kantrybės
„Manau, kad savanorystė Carite pasirinko mane, o ne aš ją. Gyvenime atėjo etapas, kuomet pajutau norinti būti naudinga, tad iškėliau sau klausimą – kur galėčiau tai įgyvendinti? Pasikalbėjusi su pažįstamu, kuris savanoriauja Carite, išgirdau pasiūlymą prisijungti prie komandos Motinos ir vaiko namuose. Jis žinojo, kad mane asmeniškai paliečia vaikų bei mamų problemos, su tuo susijusios socialinės temos. Jau atėjusi į pirmą pokalbį supratau, kad noriu savanoriauti būtent čia“, – keliu į Caritą pasidalino savanorė Monika.
Ji sakė pradėjusi savanoriauti galvodama, kad būs naudinga pati, atiduos save, bet jau po pirmo budėjimo supratusi, jog gauna daugiau, nei duoda: „Savanorystė mane moko kantrybės, brėžti ribas, ne patarinėti, o dalintis savo patirtimi. Bendrai tai yra dovana man, kurią ne tik gaunu, bet ir duodu“, – kalbėjo ji.
Norintiems pradėti savo kelią savanorystėje, mergina patarė prieš pradedant įvertinti bei susitaikyti, kad būsi ne tik naudingas, bet mokysies ir pats iš to, ką gauni atgal.
Darbas su jaunais žmonėmis pripildo
Gerda savanoriauti Carite pradėjo pamačiusi skelbimą socialiniuose tinkluose. Ši organizacija padeda žmonėms, o tai yra viena iš jos vertybių bei galiausiai tapo pagrindine priežastimi renkantis savanorystės vietą.
„Savanorystę laikau mokymosi procesu, nes nors esu pakankamai jauna, dirbu su dar jaunesniais žmonėmis. Manau, kad jie kartais gali išmokyti daugiau nei suaugę. Labai laukiu kiekvieno mūsų susitikimo ir kaskart po jo jaučiuosi pripildyta džiaugsmo bei gavusi peno vaizduotei, mat vaikai turi ją geriau išvystytą, nei suaugusieji“, – kalbėjo Gerda.