Savanorystę išbandyti turėtų kiekvienas

Paskelbta: 2015-12-22 10:03.

ieva NKC

Teisės studijas baigusi Ieva Bankietaitė "Carito" Nuteistųjų konsultavimo centre savanoriauja nuo rugpjūčio ir mano, kad savanorystė yra puikus būdas ne tik įgyti patirties, bet ir patirti dalijimosi džiaugsmą, kuris nematuojamas jokiais pasaulio pinigais.
Mergina mano, kad savanorystę turėtų išbandyti kiekvienas, o tam, kad kam nors ištiestum pagalbos ranką, nebūtina nukeliauti į kitą pasaulio pusę. Žmonės, kuriems reikia Jūsų pagalbos, yra visai šalia.

Iš kur sužinojai apie centrą ir jo veiklą, kas paskatino čia ateiti?

Apie NKC veiklą sužinojau iš savo grupiokės, kuri anksčiau čia dirbo. Kadangi centras tuo metu kaip tik ieškojo savanorių, radau jų internete patalpintą skelbimą. Parašiau savo grupiokei ir netrukus nuėjau į susitikimą. Pirmas įspūdis buvo labai geras – mane pasitiko šilti ir malonūs centro darbuotojai. Kadangi labai daug apie centro veiklą jau buvau girdėjusi iš savo grupiokės, man daug pasakoti apie veiklos pobūdį nereikėjo. Prisijungti prie NKC savanorių nusprendžiau dėl to, nes pati esu baigusi Baudžiamosios teisės ir kriminologijos studijas. Ši sritis man jau kaip ir buvo žinoma, tačiau norėjau viską išbandyti praktiškai. Pamaniau, kad mano praktinės žinios, įgytos studijų metu, ir darbo patirtis galėtų būti naudinga į centrą besikreipiantiems asmenims.

Kaip manai, kodėl centrui reikia pagalbos?

Žmonės, kurie yra nukreipiami arba patys ateina į NKC, paprastai neturi finansinių galimybių, kad išspręstų sudėtingas susiklosčiusias teisines situacijas. Jiems reikia įvairiapusės pagalbos – nuo psichologo, iki įvairių teisinių klausimų išsprendimo. Tam ir reikalingi savanoriai, kurie padėtų jiems be jokio finansinio užmokesčio.

Kodėl nusprendei savanoriauti?

Nusprendžiau savanoriauti dėl to, kad jaučiau, jog galiu pasidalinti savo žiniomis ir patirtimi su žmonėmis, kuriems dabar to labiausiai reikia. Apie savanorystę manau taip – daugelis jaunimo vyksta savanoriauti po visą pasaulį, gelbėja gyvūnus Azijoje, vaikus Afrikoje ir panašiai, tačiau, manau, pirmiausia reikėtų apsižvalgyti visai šalia savęs ir pažiūrėti, kokios pagalbos reikia mūsų aplinkiniams. Manau, kad kiekvienas, kažką duodamas, taip pat labai daug ir gauna, gal net ir daugiau.

Didžioji visuomenės dalis labai skeptiškai žiūri į nuteistuosius, jie yra tarsi „nurašomi“. Aš manau, kad, jie yra žmonės, kuriems kažokiu laikotarpiu gal nepasisekė ar jie žengė netinkamą žingsnį. Jiems taip pat reikia pagalbos tam, kad jie integruotųsi į visuomenę ir vėl galėtų pasijusti normaliais savo šalies piliečiais.

Ko labiausiai bijojai pradėdama savanorystę?

Pirmiausia aš bijojau ir nerimavau dėl žmonių, su kuriais man teks bendrauti, klausinėjau centro darbuotojų, ar tie žmonės neagresyvūs, ar nesukels man kokios nors grėsmės. Buvau maloniai nustebinta, nes visi asmenys, atėję į centrą, yra suinteresuoti, jiems reikia pagalbos ir į savanorius jie žiūri labai teigiamai.

Kas svarbu šioje veikloje?

Šioje veikloje svarbu mokėti teisinius dalykus išaiškinti paprastai. Svarbu atėjusiam žmogui jo susiklosčiusią situaciją paaiškinti labai paprastai, o ne kalbėti teisiniais terminais. Taip pat labai svarbu suprasti kitą žmogų, suprasti jo situaciją, teigiamai jį nuteikti. Daugelis tų žmonių istorijų yra tikrai sudėtingos, kartais sunku likti nešališkai, tačiau reikia stengtis išspręsti jų problemas. Norisi besikreipiantiems žmonėms pasakyti visus sprendimo būdus, kad jų situacija taptų šiek tiek lengvesnė ar ją būtų galima visiškai išspręsti.

Šioje veikloje labai svarbus ir bendravimas, ne tik teisinių dokumentų parengimas. Svarbu, kad žmonės jaustų, jog jiems suteikiama pagalba ir kad jie turi į ką kreiptis.

Ką tau duoda savanorystė?

Savanoriauju dar neilgai, tačiau sutikau labai daug įdomių žmonių, kuriems padėdama aš pati mokausi, augu, tobulėju. Manau, kad savanorystė taip pat turi labai didelį grįžtamąjį ryšį. Aš manau, kad kiekvienam jaunam žmogui, prieš įsitvirtinant į darbo rinką, savanorystė yra puikus būdas įgauti geros patirties, ne viską matuoti vien pinigais. Tai ir būdas suprasti, ar ta veikla yra tau maloni, išsiaiškinti savo gyvenimo prioritetus.

Ar NKC šiuo metu ieško naujų savanorių?

NKC visada laukia savanorių, nes su įvairiomis problemomis besikreipiančių žmonių yra tikrai daug, o savanorių visuomet trūksta. Didžioji dalis savanorių yra dirbantys asmenys, kurie turi pakankamai ribotą laiką konsultacijoms. Norėtųsi, kad prie mūsų prisijungtų ir studentai. Tikrai nereikia abejoti dėl patirties ar žinių trūkumo. Savanoris čia niekuomet nelieka vienas, jis visuomet gali klausti, konsultuotis dėl vieno ar kito klausimo. Dar besimokantiems asmenims tai galėtų būti puiki patirtis.

Dėl savanoriavimo NKC, kreipkitės į Rūtą Kundrotaitę

El. p.: ruta.kundrotaite@vilnius.caritas.lt

Tel. nr. 8 699 36 755

Teksto autorė: Eglė Aidetytė

Rask mus Facebook'e